Þalias medþiø vainikas Supa ðiuos
namus Èia gera pabusti ið ryto Ir
jaustis maþu þmogum
Èia gera
pajusti vësà Ryto vëjo svaigaus Ir
pasileisti dviese Per pievà gëliø
dangaus
Kai niekas daugiau
nerûpi Tik lëkt su paukðèiais
kartu Kai nër svarbiau nieko kaip
bûti Vienas kitam draugu Kas þino
kiek ðitai tæsis Dienà dvi
amþinai Gal sekanèiam rytui
iðauðus Mes jau nebûsim vaikai